Allt rétt hjį Ķslendingum nema verštryggšu hśsnęšislįnin

SteveKeenÉg birti hér vištal sem ég tók viš įstralska prófessorinn Steve Keen sem er yfirmašur hagfręši- og efnahagssögudeildar Kingston Hįskóla ķ London. Vištališ var sent aš stęrsta hluta til ķ śtvarpi Sögu fyrir nokkru. 

Steve Keen er virkur gagnrżnandi hefšbundinnar hagfręši. Hefšbundnum hagfręšingum tókst ekki aš sjį fyrir fjįrmįlakreppuna 2008. Ekki vegna žess aš hśn vęri ófyrirsjįanlegur “Svartur Svanur” heldur vegna rangra fyrirframskošana sem snišganga orsakir kreppunnar, ž.e.a.s. aš bankarnir lįna frekar fé til fjįrglęfraspilamennsku en heilbrigšra fjįrfestinga. Keen sį fyrir kreppuna vegna žess aš hann styšst viš eigiš lķkan sem męlir skuldir og peninga sem samtvinnašan žįtt hagfręšinnar. Żmsum hefšbundnum hagfręšingum finnst Steve Keen meira lķkjast verkfręšingi en hagfręšingi og segist hann vera stoltur af žvķ. Ķ bók sinni Debunking Economics (Afhjśpandi hagfręši) śtskżrir hann margar skynsamlegar stašreyndir hagfręšinnar įn žess aš nota stęršfręšilegar śtskżringar. Steve Keen hefur skrifaš fjölda greina um hagfręši og er mjög virkur ķ umręšu heimsins um efnahagsmįl. Hann er jafnframt tķšur gestur ķ sjónvarps- og śtvarpsvištölum.

Heimurinn fer ķ gegnum veršhjöšnunarskeiš lķkt og Japan s.l. 25 įr

Hvernig getum viš breytt peningakerfinu, telur žś aš viš séum aš fį ašra risaefnhagsbólu sem springur nśna ķ heiminum?

Mest allur vestręni heimurinn er ķ ferli eftir stóru efnahagsbóluna 2008, viš lifum ķ tķma eftirstöšvanna. Eina stóra landiš sem į eftir aš fara ķ gegnum stękkandi fjįrmįlabólu sem hlżtur aš springa og er lķklega aš žvķ į žessarri stundu er Kķna. Viš sjįum žvķ fram į fjįrmįlahrun ķ Kķna og efnahagsöršuleika ķ heiminum samfara žvķ. Aš öšru leyti fer heimurinn ķ gegnum langdregiš veršhjöšnunarferli eins og rķkt hefur ķ Japan um 25 įra skeiš, sem er samdrįttar- og stöšnunarskeiš vegna of mikillar aukningu einkaskulda og annarra skulda.

Skuldaaukning OECD rķkjanna nemur 35% eftir 2007. Hvaš hefur žś aš segja um žaš?

Žetta er blanda bęši einka- og opinberra skulda. Ég beini sjónum aš einkaskuldum sem helsta orsakavaldinum ķ žvķ efnahagsferli sem viš erum ķ og rķkisskuldum sem letjandi žįtt ķ öllu saman. Žaš viršist vera reglan, aš žegar einkaskuldir aukast žį minnka rķkisskuldir, vegna žess aš einkaskuldir ķ auknum męli hafa örvandi įhrif. Žegar efnahagurinn vex myndast aukiš undirlag fyrir rķkisfjįrlög og skuldir rķkisins minnka. Žegar kreppa skellur į eins og įriš 2008 dragast einkaskuldir saman af mörgum įstęšum eins og t.d. viš gjaldžrot į mešan skuldir rķkisins aukast. Žetta er ekkert jafnvęgisferli žar sem einn žįttur stękkar og annar skreppur saman ķ jöfnum męli. Raunverulega hęttan vex, žegar einkaskuldirnar stękka.

Ef viš tökum t.d. Bandarķkin, žį var rķkisskuldin um 60% af vergri žjóšarframleišslu, žegar fjįrmįlakreppan byrjaši. Nśna er rķkisskuldin um 100% af vergri žjóšarframleišslu og hefur žvķ stękkaš um 40%. Einkaskuldir voru 170% af vergri žjóšarframleišslu ķ byrjun kreppunnar en hafa falliš nišur ķ 145%. Ķ heildina hafa skuldir Bandarķkjanna aukist aš mešaltali. Fremstu įstęšur kreppunnar ķ dag er samdrįttur efnahagslķfsins frekar en hį skuldastaša rķkisins. 

Ég hef lesiš skrif žķn um Quantative Easing (magnbundna ķhlutun). Sešlabankar Bandarķkjanna og Evrópu hafa dęlt milljöršum dollara og evra inn ķ kerfiš. Hefši įtt aš fara öšru vķsi aš?

Ef viš lķkjum efnahagslķfinu viš bķl, žį setjum viš bensķn į bķlinn til aš geta keyrt hann įfram og koma honum į ferš. Smurolķu notum viš til aš smyrja vélina og gķrkassann til aš aušvelda skiptingu milli gķra. QE mį lķkja viš aš mikilli olķu hafi veriš dęlt į gķrkassann til aš reyna aš keyra bķlinn hrašar. Žś getur žrefaldaš magn olķu į bķlnum en žaš mun ekki hafa mikil įhrif į aš bķllinn fari įfram. Til žess žarf nżtt bensķn į tankinn. 

Įstęšan fyrir žvķ aš QE setur ekki efnahagskerfiš ķ gang er sś, aš žar er ašallega veriš aš kaupa skuldabréf af einkabönkum eins og ķ Bandarķkjunum. Meiningin meš aš kaupa skuldabréf bankanna var aš hluta til gert til aš auka öryggi hśsnęšislįna og auka viš fé m.a. gegnum vexti. En ķ staš žess aš bśa til peninga, žį sköpušust engir nżir peningar. QE gefur bönkum žess ķ staš mögulega į aš skipta į bókfęršum eignumum ž.e.a.s. hśsnęšisbréfum fyrir rķkisskuldabréf sem eykur eigur žeirra bara į pappķrnum. Žetta eykur ekki raunveruleg eignaveršmęti bankanna. Og žar sem engin veršmętaaukning į sér staš, žį getur bankinn heldur ekki tekiš į sig meiri įbyrgš gagnvart innsetningum višskiptavinanna ķ formi peninga. Į mešan įbyrgš bankanna eykst ekki verša engir peningar skapašir og engum nżjum peningum er bętt ķ kerfiš. Žessu mį lķkja viš bķlinn, žar sem žś smyrš vélina svo hśn gangi lišlegra en žś hefur ekki bętt neinu į tankinn til aš keyra bķlinn įfram.

Brjįlęšislega gešveik hugmynd

Ég var į nżlega į fundi ķ Stokkhólmi žar sem veriš var aš kynna og ręša bókina "Į sundi meš hįkörlum". Ķ dag er bśiš aš breyta reglum banka žannig, aš ef banki fer į hausinn getur hann tekiš peninga višskiptavinanna.  

Žetta er brjįlęšislega gešveik hugmynd. Hérna er veriš aš koma fram viš okkur eins og fjįrfesta sem erum aš taka fjįrfestingarįkvöršun meš žvķ aš leggja peninga inn į bankareikning. Žegar teknar eru įkvaršanir um fjįrfestingu, žį er žaš ešlilegur hlutur aš mašur geti įtt į hęttu aš tapa fénu ef fjįrfestingin mistekst. En žegar fólk leggur peninga inn į bankabók og flytur į milli reikninga er žaš vegna žess aš fólk lķtur į bankann sem vöruhśs fyrir peninga. Ef aš bankinn myndi segja “Viš tökum 40% af peningunum žķnum vegna žess aš žś ert fjįrfestir sem ert aš taka įhęttu meš innsetningunni”, žį eru skynsamlegustu višbrögšin aš taka peningana śt af reikningnum og stoppa žeim undir dżnuna og nota žį žegar mašur žarfnast žeirra. Žetta eyšileggur alveg hugmyndina um bankakerfiš.

Žetta er vitlausasta hugmynd sem ég hef heyrt įratugum saman og žetta sżnir algjörlega hversu lķtinn skilning bśrókratar og hefšbundnir hagfręšingar hafa į žvķ, hvernig peningarnir virka.

Evran er Frankensteinskrķmsli

Talandi um bśrókrata, žś hefur sagt aš bśrókratarnir ķ Brussel hafi bśiš til Frankenstein skrķmsli śr evrunni. Getur žś śtskżrt žetta nįnar?

Hugmynd evrunnar er aš trśa į aš hęgt sé aš skapa einn gjaldmišil fyrir Evrópu įn žess aš hafa sameiginleg fjįrlög tengd gjaldmišlinum. Viš höfum Sešlabanka įn fjįrmįlarįšuneytis įsamt reglum um, aš rķkisskuld megi ekki fara yfir 60% af vergri žjóšarframleišslu eša aš įrlegur fjįrlagahalli verši meiri en - 3%. Bįšur žessir hlutir eru spennitreyja ķ sjįlfu sér. Žaš žżšir aš žegar fjįrhagurinn fer śrskeišis og rķkisstjórnir žurfa aš eyša meira fé en venjulega, žį verša žęr samtķmis aš skera nišur kostnašinn. Žį sitjum viš uppi meš tvęr takmarkanir ķ staš ašeins einnar.

Žetta er eins og aš vera meš loftkerfi sem dęlir lofti inn ķ hśsiš og žegar kólnar śti heldur kerfiš įfram aš dęla inn köldu loftinu. Žetta er ótrślaga slęmt kerfi og žaš er lķka žess vegna sem viš sjįum afleišingar eins og t.d. ķ Sušur Evrópu žar sem atvinnutölur eru langt yfir 10% ķ flestum rķkjanna og yfir 25% į Spįni og ķ Grikklandi. Žetta eru aš mestu leyti bein įhrif lélegra reglna Maastricht sįttmįlans og evrunnar. Žaš er hreint ótrślegt aš sjį hversu illa hlutunum er stjórnaš ķ efnahagsmįlum heimsins.

Hver er žį lausnin? Aš taka upp žjóšlega gjaldmišla į nżtt?

Žjóšlegir gjaldmišlar er mun skynsamlegri en alžjóšlegur gjaldmišill nema aš žjóširnar sameinist um eitt fjįrmįlarįšuneyti sem getur žjónaš öllu gjaldmišlasvęšinu. Žį getur rķkiš hlaupiš tķmabundiš undir baggann žegar eitthvaš fer śrskeišis į einum staš og haldiš hlutunum gangandi žar.

Bandarķkin eru heimsįlfa meš einungis einn gjaldmišil. Žaš žżšir aš ef t.d. Nebraska er meš fjįrlagahalla og veršur peningalaust en vel gengur ķ Kalifornķu, žį geta yfirvöld tķmabundiš flutt hluta af skattapeningum Kalifornķu yfir til Nebraska til aš leysa mįlin žar. Enginn yrši var viš žetta, žvķ ekki er haldiš yfirlit yfir hvernig skattafé er variš milli rķkja ķ Bandarķkjunum. En ķ Evrópu er žeim mįlum haldiš til haga žótt ekki sé til sameiginlegt fjįrmįlarįšuneyti landanna. Žetta žżšir aš žegar eitthvaš fer śrskeišis į evru svęšinu, žį gera reglur Maastrich sįttmįlans įstandiš enn verra. Žaš er žvķ miklu betra fyrir löndin aš taka upp žjóšlegan gjaldmišil aš nżju ķ staš žess aš vera įfram ķ evrunni. Ekki nema aš evrunni takist aš brjóta sér leiš śt śr spennutreyjunni og burtu frį 3% reglunni - annars liggur leišin beint ķ skipsbrotiš. 

Einhvers stašar į einhverju stigi mun einhver öfga hęgri hópurinn birtast og leiša śrsögn śr gjaldmišlinum og eftir žjįningar ķ byrjun - ašallega ķ stęrri rķkjunum, žį mun hópurinn skjóta rótum og fį stefnu sķna višurkennda, af žvķ aš žaš var réttur hlutur aš skilja viš evruna.  

Mér finnst žetta bara vera sorgarleikur. Evran įtti aš sameina Evrópu en hśn bżr til raunverulega sundrungu sem ekkert gefur eftir sundrungarįstandinu 1930.

Allt rétt gert hjį Ķslendingum nema verštryggšu hśsnęšislįnin, žau žurfa aš hverfa

Vegna žess aš ég er Ķslendingur žį er mér hugleikiš aš heyra įlit žitt į hvernig žér finnst Ķslendingum hafi tekist aš bjarga sér śt śr kreppunni og hvaš ķslenska krónan žżšir. Nżlega hlutu bankastjórar fangelsisdóma ....

Jį žaš er stórkostlegt. Žetta er žaš sem hefši žurft aš gera alls stašar ķ heiminum. Žiš stingiš bankastjórunum ķ steininn ķ stašinn fyrir aš halda žeim į floti og réttlęta allt svindliš sem žeir hafa stašiš fyrir sķšustu įratugi. Žiš neitušu lķka aš borga skuldir sem aldrei hefši upphaflega įtt aš stofna til. Žetta er įstęšan fyrir žvķ, aš Ķsland kemur miklu betur śt śr kreppunni en flest öll önnur lönd. Eina atrišiš sem vandkvęši er į – og žś veršur aš leišrétta ef ég fer ekki rétt meš, er aš hśsnęšislįn ykkar eru verštryggš og tengd veršbólgunni sem žżšir aš ef veršbólgan hękkar um 10%, žį hękka hśsnęšislįnin um 10%. Žetta er fįrįnlega slęmt fyrirkomulag og žiš ęttuš aš afnema žessa reglu og gera hśsnęšislįnin sjįlfstęš, óhįš veršbólgu. Burtséš frį žessu atriši, žį hafiš žiš gert allt saman rétt, hvernig žiš hafiš tekiš ykkur gegnum kreppuna. Žiš hafiš sżnt öšrum ķ heiminum, hvernig žeir eiga aš fara aš hlutunum, sem er allt annaš en žeir hafa gert fram aš žessu.

Best aš gera žveröfugt viš rįšleggingar hagfręšinga

Žaš er mikil umręša ķ gangi um verštrygginguna og ég vona aš henni verši breytt. En hvaš finnst žér Steve, ég hef heyrt aš hagfręšibękur séu ekki alltaf réttar, hvernig kemur framtķš hagfręšižekkingarinnar til okkar?

Hagfręšin er enn aš miklu leyti ķ sporum 19.aldar hugsunar, žrįtt fyrir tölvur og tękni nśtķmans. Hagfręšingar nota 19. aldar hugsun til aš skilja efnahagslķf 21. aldarinnar. Žeir vilja frekar višhalda venjulegum mistökum ķ staš žess aš žróa hagfręšikenningarnar įfram. Viš žurfum aš uppfęra hagfręšina ķ öllum heiminum og nota dżnamķskar ašferšar fyrir dżnamķsk kerfi ķ staš ósveigjanlegs kerfis eins og hagfręšingar nota. Hefši žaš veriš gert vęrum viš nś žegar meš efnahag sem žjónar tilgangi sķnum.  

Hagfręšin er svo léleg um žessar mundir aš žaš er oftast best, žegar hagfręšingur er spuršur rįša aš gera žveröfugt viš žaš sem hann rįšleggur manni.

Ha, ha, ha, er įstandiš virkilega svona slęmt?

Jį, žaš er žaš.

Ég žakka žér Steve Keen innilega fyrir samtališ og tķmann til aš ręša um žessi mįl.

Žaš er sjįlfsagt mįl. Ég verš aš heimsękja Ķsland einhvern daginn. Žaš hefur oršiš svo miklu įhugaveršara land eftir allt sem žiš hafiš gert til aš vinna ykkur śt śr kreppunni.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband